fbpx

Eilėraščiai. Julius Keleras

Kalėdų vainikas

Štai vėlei Kalėdų vainikas siūbuoja virš slenksčio iškeltas. Artėjantį džiaugsmą junta vėlei juodoji vyšnia. Vidurdienio lūpos kaip debesys bėgantys sausos ir salsvos netrukus ištars šitą žodį procesijų jūrai, ieškančiai kranto. Tada mes sukursime laužą. Karūnos ir vėliavų nytys spindės vidury, kol Ranka palytės ir pajusim - yra mums atleista. Pierrot valandėlei apleis ištuštėjusią sceną, kad burgundiškas leistųsi jo tobulais sąnariais, ir mirę balandžiai poruosis ofelijoms miegant juodų tvenkinių pataluos, ir arkliais, sukandusiais žąslus, šarmos kunigaikščiai atveš dar vieną žiemą, užliejančią mus kaip kadais lenktyniaujantys lietūs šaltuos ir tamsiuos Sankt Peterburgo kanaluos. Ir mūsų vardai vienai nakčiai sugrįš Pažadėtojon žemėn prieš auštant.

Laikas kalbėtis su Viešpačiu

 

laikas kalbėtis su Viešpačiu,
kol pieštuko grafitas dar juodas
ir juda ranka, kuria dar galiu
užrašyt tavo vardą

laikas kalbėtis su Viešpačiu,
kol nežinau, ką sakau jam,
o aguonų žiedai čia yra didesni
už niekada nematytą jūrą
Julius sent Today at 08:21
laikas kalbėtis su Viešpačiu

 

138 views

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *