TRADICIJOS
Iš vaikystės aš prisimenu Kalėdų šventes mūsų šeimoje ar pas mano krikšto tėvus.
Tada mes gyvenome Rygoje. Buvo tarybiniai laikai, ir švęsti Kalėdas viešai nebuvo galima.
Bet nebuvo lietuvių namų, į kuriuos Kalėdos neateitų. Mūsų namuose per Kalėdas visada buvo puošiama didelė eglė, stalas kupinas vaišių. Man patiko,kaip maistas būdavo papuošiamas. Net ir sviestas virsdavo ėriukų, avyčių skulptūrėlėmis. Jos būdavo tokios gražios, tokios trapios, kad net gaila buvo jas valgyti.
Labiausia man rūpėjo saldainiai. Mus, vaikus, po vieną užkeldavo ant taburetės ir kiekvienas deklamuodavome eilėraščius. Už tai Kalėdų senelis mus apdovanodavo saldainiais.
Kalėdos buvo ir tebėra neužmirštama ir laukiama šventė kiekvienuose namuose. Šventė ne tik skrandžiui, bet ir sielai, jausmams, šviesiems prisiminimams, nukeliantiems į vaikystę.
Mes esame lietuviai ir visada priklausome lietuvių bendruomenei kokioje šalyje gyventume. Susitikimai su draugais, giminėmis per Kalėdas yra neįkainojamas turtas.